KAS YRA IKONA

Kad teisingai suprastume kas yra ikona, reikia atsikratyti išankstinių nuostatų: ikona nėra pasenęs menas ar rusų kultūros nuosavybė, ji neskirta būti meno kolekcijų objektu, nėra magiškas talismanas. Ikona - tai Apreikštosios Tiesos grožio veidrodis, o „pagarba ikonoms – tai degantis žibintas, kurio šviesa niekada neužges“ (Krug’as).

Žodis „ikona“, graikiškai - eikon (εικων) - tai žodis, reiškiantis ATVAIZDĄ. Krikščionims ikona – tai Apreikštųjų tiesų, slėpinių liturginis atvaizdas, skirtas Dievogarbai ir asmeninei maldai.

Ikona - tarsi liturginė knyga, pasakojanti, liudijanti apie mūsų Išganymą, knyga, kuri yra "rašoma" teptuku ir spalvomis. „Krikščioniškoji ikonografija paveiksluose atkuria tą Evangelijos naujieną, kurią Šventasis Raštas perduoda žodžiais.“ (KBK, 1160 paragrafas.)

Tačiau toli gražu ne visi paveikslai yra ikonos. Ikona iš esmės nėra paveikslas ir skiriasi nuo kitų krikščioniška tema nutapytų paveikslų, nes skirtingai nuo jų yra atliekama pagal Bažnyčios patvirtintą ikonografinį kanoną. Šis kanonas saugo teisingą ikonų atlikimo būdą nuo galimų klaidų ir iškraipymų.

Svarbiausias ikonos tikslas nėra sukelti malonius estetikos pojūčius, ji skirta kelti žmonių širdis ir protus į dangiškuosius dalykus, kurių gyva, gydanti reprezentacija ji ir yra. Būdama neatskiriamai susijusi su savo Dangiškuoju provaizdžiu bei Bažnyčios tradicija, ikona yra jų įkvėpta, palaikoma ir puoselėjama.

Ikona yra vaizdu išreikštas Dievo šlovinimas, ji skirta maldai, todėl ir turi būti priimama su derama dvasine nuostata ir pamaldžia pagarba.